Kai betonas išmoksta skraidyti: Mažeikių fontanas

"Šį fontaną 2012 metais Mažeikiams padovanojo UAB "Rudesta". Dabartinio fontano vietoje sovietmečiu buvo kitas fontanas, bet jis neveikė, ta vieta nepuošė aplinkos, todėl miesto valdžia jį nusprendė demontuoti ir paskelbė konkursą kito fontano statybai. Mažeikiškių simpatijas pelnė buvusios mažeikiškės architektės Lilijos Putnienės ir Vytauto Putnos bei skulptoriaus Tado Vosyliaus projektas "Vandens iškelta plokštė". Aplinką prie fontano sutvarkė Mažeikių rajono savivaldybė." - citata iš pamatyklietuvoje.lt

Būna projektai, kurie gimsta lengvai, o būna tokių, kur kiekvienas milimetras yra iškovotas. Šis fontanas, mažeikiškiams tapo įprasta susitikimų vieta, turi savo charakterį ir "svorį". Su užsakovu bendrauti buvo labai, labai sunku.

Pradinė vizija buvo ambicinga: mes norėjome sukurti vizualinę apgaulę – parodyti, kaip galingas, sunkus akmens luitas pakyla virš žemės, laikomas vien tik vandens jėgos.

Nuo idėjos iki realizacijos

Kelias iki rezultato nebuvo grįstas rožėmis. Kiekvienas architektas žino tą jausmą, kai tavo vizija atsimuša į „kieto“ užsakovo sieną. Šiuo atveju tai buvo „Rudestos“ direktorius – žmogus, kuris garsiai deklaravo dosnumą miestui, bet tuo pat metu aršiai skaičiavo kiekvieną įmonės, tuo metu, litą.

Teko ieškoti kompromisų, braukyti, paprastinti ir stebėti, kaip formos traukiasi. Kai kurie pakeitimai vyko net mums už nugaros, be mūsų žinios. Tačiau net ir apkarpytas, projektas išlaikė savo esmę. Pagrindinė idėja – vandens iškelta plokštė – išliko.

Mūsų komanda (Lilija Putnienė, Vytautas Putna ir skulptorius Tadas Vosylius) siekėme, kad ši erdvė Mažeikiuose atgytų. Vietoje seno, neveikiančio sovietinio relikto (sovietinis fontanas), kuris nepuošė miesto, atsirado objektas, turintis savo energiją.

Fontanas tapo gyva miesto dalimi, kur žmonės nori būti. Vasaros metų mažeikiškiai gaivinasi fontano pursluose.

Aišku jis ir šiandien kelia klausimų mažeikiškiams, kažkas idėja supranta, kažkas ją peikia. Bet abėjingų nepalieka.